Jau ketvirtus metus vykstančiuose „Lygiaverčio atlygio“ (angl. „Fair Pay“) apdovanojimuose įvertintos įmonės, kurios vykdo teisingą ir nediskriminuojančią darbo užmokesčio politiką savo darbuotojų atžvilgiu. Laimėtojai paskelbti remiantis naujausiu atlygio tyrimu, kuriame dalyvavo įmonės iš visos Lietuvos.
Įmonės buvo vertintos pagal keturis pagrindinius, skirtingą svorį turinčius kriterijus:
– atlygių homogeniškumas, kai matuojamas bazinių atlygių tose pačiose pozicijose „žirklių“ (skirtumas tarp mažiausią ir didžiausią atlygį gaunančių darbuotojų) plotis
– rinkos standartai, kur vertinama kokios darbuotojų dalies atlygis nesiekia apatinio rinkos standarto (10 procentilės).
– lyčių atlygio skirtumai tose pačiose pozicijose,
– lyčių proporcija įmonės vadovybėje.
Atliekami tyrimai yra išskirtinai empiriniai, apimantys objektyvius faktinius duomenis, kurie analizuojami pasitelkiant algoritmą. Kovoje dėl lyderių pozicijų kasmet dalyvauja didelis skaičius įmonių, o beveik visų tiriamųjų rodikliai kasmet gerėja. Šiemet įmonės apdovanotos išskiriant kategorijas pagal darbuotojų skaičių.
Mažų įmonių (iki 500 darbuotojų) kategorijoje pirmosios vietos apdovanojimą pelnė programinę įrangą kurianti „Devbridge“. Už jos rikiuojasi „Worldline Lietuva“, „Nasdaq“, „Metso Outotec Global Business Service“ ir „Teva Baltics“.
Didelių įmonių (500+ darbuotojų) kategorijoje pirmąją vietą užėmė komponentų gamybos įmonė „Littelfuse“, toliau rikiuojasi „Danske Bank“, „Swedbank“, „Barbora“ ir „Telia Lietuva“.
Atskiroje, didžiausiųjų Lietuvos darbdavių kategorijoje pirmąja vieta apdovanotas 4,3 tūkst. darbuotojų turintis ir toliau sparčiai augantis „Danske Bank“. Toliau rikiuojasi “Palink” ir “Vilniaus Universitetas”. Kuo didesnė įmonė, tuo sudėtingiau sukontroliuoti tyrime analizuojamus faktorius, o ypač tai sunku daryti sparčiai augant. Toks rezultatas šiomis aplinkybėmis nusipelno ypatingo pripažinimo.
Taip pat įdomu, jog didelių įmonių kategorijoje tarp bankų bei paslaugų centrų ketvirtojoje vietoje įsiterpė internetinę prekybą bei susijusias logistines operacijas vykdanti „Barbora“. Ši įmonė ne tik parodė puikų rezultatą visuose kriterijuose, bet turėjo ir vieną geriausiai balansuotų vadovybių lyčių atžvilgiu.
Paskutiniais Statistikos departamento duomenimis bendras vidutinis moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis Lietuvos ūkyje šių metų antrąjį ketvirtį siekė apie 12 procentų, buvo keliais procentiniais punktais žemiau ES vidurkio ir beveik 10 proc. punktų mažiau nei kaimyninėje Latvijoje ar Estijoje. Tačiau detalūs tyrimai, analizuojantys virš 1200 organizacijų ir 220 tūkst. darbuotojų, rodo, jog Baltijos šalyse atskirtis tarp vyrų ir moterų atlygio nesiekia 4 procentų.
Taip pat šių metų pavasarį „Sodra“ pradėjo viešai skelbti vidutinius lyčių atlygius įmonėse. Įmonių, turinčių didžiausią atskirtį, sąrašuose yra ir šiuose apdovanojimuose įvertintų įmonių. Tai yra tik vienas iš pavyzdžių, kuomet mažesnės apimties, bet nuoseklia metodika grįsti tyrimai pateikia skirtingas ar net priešingas išvadas. Matuojant lyčių atskirtį įmonės mastu reikėtų vertinti situaciją kiekvienoje pozicijoje (pvz., vyr. projektų vadovo, verslo analitiko, pagalbinio darbininko ir t,t.) atskirai, kitu atveju analizė yra netiksli, o rezultatas tampa priklausomas nuo antraeilių aplinkybių ir neatspindi realybės.